Eksponatai

Smiltynėje XX a. pradžioje Mėmelio pirklių netoli kelto prieplaukos pastatytas kurhauzas buvo moderniausias to meto viešbutis – jame buvo elektra, karštas vanduo bei telefonas, svečiai galėjo apsistoti daugiau nei 50-tyje kambarių, valgyti restorane ir lauko kavinėje. Kurhauzas turėjo savo prieplauką, vienu metu čia veikė lošimo namai, vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai bei šventės.

Dvi nedidelės suvenyrinės lėkštelės su Mėmelio rotušės ir Biržos tilto vaizdais buvo įsigytos Karlo Giotzo (Carl Goetz) porceliano dirbinių parduotuvėje. Ši specializuota porceliano ir stiklo gaminių parduotuvė – seniausia Mėmelyje, įkurta dar 1878 m. 1898–1921 m. parduotuvė buvo įsikūrusi Turgaus g. 39. 1926–1935 m. stiklo ir porceliano gaminių parduotuvė, kurios savininku tuo metu buvo M. Heidemanas…

Nedidelį, keliolikos centimetrų skersmens balto porceliano dubenėlį puošia Klaipėdos miesto herbas bei dekoratyvus augalinis motyvas – vijoklis su raudonomis uogomis. Šis rankomis pieštas dubenėlis pagamintas visame pasaulyje gerai žinomame, Vokietijoje nuo 1879 m. veikusiame Rosenthal porceliano fabrike.

Žvakių žirklės – žirklės su nedidele dėžute, skirtos nukirpti per ilgą ar sudegusį žvakės dagtį. Labiausiai naudojamos buvo iki XIX a. vidurio, kai žvakės buvo pagrindinis apšvietimo šaltinis. Dėl nekokybiškų ar pigių medžiagų žvakės degdavo netolygiai ar rūkdavo, o dagtį reikėdavo patrumpinti dažnai. Tam naudotos žvakių žirklės turėjo nedidelę dėžutę, kur švariai ir saugiai įkrisdavo…

Vaikiški siuvinėti marškiniai, kombinezonas, suknelė ir seilinukas priklausė Mėmelyje gimusiai Karin Gogolka (mergaut. Gusovius, g. 1942) bei jos broliui Pėteriui (g. 1937). Jų mama Sofija Šarlotė Gusovius (Sophie-Charlotte Gusovius, mergaut. Siebert, g. 1901.11.25, Mėmelyje) – paskutiniojo „Memeler Dampfboot“ leidėjo sesuo, palaikiusi artimus ryšius su šeima, o pasitraukimo metu bei pokariu išsaugojusi nemažai įvairių iš Mėmelio…

Nedidelis kopūsto lapo formos indelis, stovintis ant trijų apvalių kojelių pagamintas iš sidabruoto žalvario Viurtembergo metalo dirbinių fabrike (vok. Württembergische Metallwarenfabrik). Šis dar XIX a. viduryje įkurtas fabrikas vėliau tapo vienu didžiausių ir žinomiausių stalo sidabro, sidabruotų ir dekoratyvinių metalo gaminių gamintoju Europoje. Fabriko gaminiai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, naudoti ne tik ypatingoms progoms, bet…

Nedidelėje elegantiškoje pailgos formos metalinėje dėžutėje, išklotoje tamsiu aksomu telpa trys nedidelės medinės siūlų ritės bei puošnus sidabrinis antpirštis su rausvo stiklo galu. Siūlų ričių viduryje – saugi vieta keletui adatų. Vašelio laikiklis drožinėtas iš dramblio kaulo greičiausiai buvo pagamintas XIX a. pabaigoje. Tuo metu iš dramblio kaulo buvo populiaru gaminti įvairius siuvimo bei nėrimo…

Prabangi, iš abiejų pusių augaliniu motyvu karoliukais siuvinėta maža rankinė su ryškiu geltonu vidaus pamušalu. Geltono metalo rėmeliais, nedideliais apvaliais stiklais toliaregiui skirti akiniai ir rudas jų dėklas pagaminti XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Nedidelė metalinė pudrinė, kurios viršų puošia rankomis augaliniais motyvais siuvinėtas audinys. Šie daiktai priklausė dienraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjo našlei Helenei Zybert (Helene…

Maksas Sakovičius (Maximilian Johannes Sakowitz 1891–1960) – iš dabartinės Lenkijos teritorijoje esančio miesto Choinicės kilęs burių siuvyklos, įkurtos dar 1848 m., savininkas. Jis – vienas paskutiniųjų prieškario Klaipėdos burių meistrų, siuvęs, taisęs bei saugojęs savo sandėlyje bures jachtoms bei prieškariu itin populiarioms ledrogėms. 1931 m. tapęs registruotu amatininku, meistras buvo garsus ne tik Klaipėdos krašte,…

Banknotai su Klaipėdos simbolika pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet dar šio karo metu Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo, metalo trūkumo ir infliacijos buvo išleisti smulkių nominalų piniginiai ženklai, vadinami notgeldais (iš vokiečių kalbos išvertus reiškiantis „pinigas iš bėdos, iš reikalo“). Juos pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai, miesteliai ar kaimai. Klaipėdos kraštas tuo metu priklausė…

Nuo XIX a. vidurio, kai atsirado šiuolaikiniai pašto ženklai iki 1920 m. Klaipėdos krašte naudoti Prūsijos karalystės, vėliau visai Vokietijos imperijai skirti pašto ženklai. Nuo 1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, o jo valdymas laikinai pavestas Prancūzijai. Tačiau oficialioji kalba liko vokiečių, valdininkai daugeliu atvejų taip pat kalbėjo vokiškai…

Moteriška palaidinė – itin plonos, beveik permatomos medvilnės, trumpomis rankovėmis, su fabrikinių nėrinių intarpu iškirptėje ir  juosta liemens dalyje, horizontaliai peltakiuota bei siuvinėta kryželiu švelnių gelsvos ir rausvos spalvų siūlais, segama per visą ilgį nugaroje spaudėmis. Deja, išsaugota ne visa – trūksta kairės rankovės ir dalies žemiau juosmens. Moteriškos kelnaitės – plonos baltos medvilnės, puoštos…

Nedidelis kelioninis laikrodis juodame odiniame dėkle pagamintas XX a. antrame dešimtmetyje. Odinis dėklas pagamintas dar XIX a. viduryje įkurtame aukščiausios klasės kelioninių reikmenų (lagaminų, įvairių dėklų, krepšių) Moritzo Mädlerio fabrike Leipcige. Jame gaminti odiniai dėklai dažnai buvo komplektuojami su kitų gamintojų laikrodžių mechanizmais. Gana masyvus geltono metalo, su rytietiškais motyvais. Laikrodžio ciferblato viduryje – mečetė su kupolu…

Nedidelis su užspaudžiamomis spynelėmis užrakinamas lagaminėlis su medžiaginiu pamušalu, priklausęs Gusovius šeimos vaikams, buvo pasiimtas traukiantis iš Mėmelio 1944 m. Šį lagaminėlį panaudojo skulptoriai Leo ir Renatė Janišovskiai (Janischowski), kurdami 2002 m. Klaipėdoje, prie geležinkelio stoties AdM draugijos iniciatyva pastatytą skulptūrą „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Dviejų nedidelių kortų kaladžių auksuotais kampeliais rinkinys pilkoje dėžutėje skirtas pasjansui. Pasjansas – XIX a. išpopuliarėjęs kortų žaidimas, dažniausiai skirtas vienam žmogui. Jo tikslas – sutvarkyti visas kaladės kortas pagal tam tikras taisykles, o pats žaidimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir strateginio mąstymo. XIX a. antroje pusėje šio žaidimo uždavinius spausdino laikraščiai ir žurnalai,…

Mėmelio šaulių gildija, aktyviai gyvavusi šimtmetį, išnyko po Antrojo pasaulinio karo, tačiau mieste paliko savo ženklų – Šaulių gatvės pavadinimą, kuris kilo nuo čia pastatytų Šaulių namų ir įrengtos šaudyklos, pačius Šaulių gildijos namus (šiuo metu – Koncertų salė) su šalia esančiu parku. Kaip teigia J. Tatoris, viduramžiais Europos miestuose amatininkai, norėdami apginti miesto ir…

XIX a. viduryje Kaune įsteigta alaus darykla, nuo 1928 m. tapusi akcine bendrove „I. B. Volfas-Engelman“, tarpukariu buvusi didžiausia alaus darykla Lietuvoje, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, čia pradėjo prekybą, o nuo 1925 m. turėjo savo filialą, kai kur dar įvardijamą sandėliu tuomečiame Liepojos g. 28 name.

Pirkliui Fricui Zeleriui (Fritz Seller) priklausęs mineralinio vandens fabrikas tarpukariu veikė adresu Liepojos g. (Libauer str.) 44–45 pastate, jame pirklys ir gyveno. Po 1939 m. pasikeitė gatvės pavadinimas, pastatai buvo pernumeruoti, o pirklys tuo metu jau gyveno gretimoje Simono Dacho gatvėje. Iki šių dienų pastatas, kuriame veikė fabrikas, neišliko, jis buvo nugriautas apie 1974 m.,…

Burtelės, dar vadintos burtikėmis – vienas iš įdomesnių Mažosios Lietuvos spaudinių. Rinkinys, sudarytas iš 100 numeruotų kortelių, kiekvienoje iš jų – Biblijos ištrauka ir giesmės posmas. Burtelės buvo skaitomos kasdien, naudotos ir pietistų surinkimuose, kuriuose taip buvo ir platinamos. Dažnas jų naudojimas lėmė tai, kad išlikę labai mažai pilnų rinkinių. Pirmasis burtelių rinkinys išspausdintas 1845…

Populiari avalynės parduotuvė „Salamander“, priklausiusi žydui Samiuliui Jundleriui (Samuel Jundler), Mėmelyje veikė adresu Frydricho Vilhelmo g. 23 (vok. Friedrich-Wilhelm Str. 23). Šis pastatas, perstatytas XIX a. viduryje vietoje buvusių pirmųjų miesto svarstyklių, dėka pirmajame aukšte veikusios parduotuvės, buvo vadinamas „Salamander“ pastatu. 1938 m. dėl besikeičiančios padėties bei požiūrio į žydus, parduotuvės savininku tapo Ernstas Jankovskis…

Vienas įdomesnių bei unikalių eksponatų, saugomų AdM archyve. 2012 m. spalio mėn. archyvui ją perdavė Vokietijoje gyvenanti Hildė Brandt (Hilde Brandt, gim. Lönhardt / Loenhardt (kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms). Paskutinį kartą ši kūdikio krikšto kepurėlė naudota 1944 m. krikštijant Hildę Brandt iki…