Eksponatai

Mėmelio šaulių gildija, aktyviai gyvavusi šimtmetį, išnyko po Antrojo pasaulinio karo, tačiau mieste paliko savo ženklų – Šaulių gatvės pavadinimą, kuris kilo nuo čia pastatytų Šaulių namų ir įrengtos šaudyklos, pačius Šaulių gildijos namus (šiuo metu – Koncertų salė) su šalia esančiu parku. Kaip teigia J. Tatoris, viduramžiais Europos miestuose amatininkai, norėdami apginti miesto ir…

Monokuliaras arba monoklis – optinis prietaisas vienai akiai, skirtas stebėti nutolusius objektus, didina priartintą vaizdą iki 8 kartų. Dažnai nedideli, monokuliarai naudojami medžioklėje, ornitologijoje, žygiuose, taip pat ir karinėms reikmėms. Šis Busch-Ultralux 6 kartus didinantis monokuliaras pagamintas XX a. 3–4 dešimtmetyje vienoje svarbesnių Vokietijos optikos įmonių „Emil Busch AG“ Ratenove (vok. Rathenow). Jis priklausė tuomečiame…

XIX a. viduryje, siekiant palengvinti Prūsijos karalystės žvejybos inspekcijos darbą kontroliuojant Kuršių marių žvejus, kiekvienas žvejybos laivas privalėjo būti pažymėtas stačiakampe lentele su kaimo ženklu. Šią lentelę žvejai turėdavo iškelti ant laivo stiebo, kad inspektorius iš tolo galėtų atpažinti, kuriam kaimui priklauso konkretus laivas. Vėliau, pasikeitus laivų žymėjimo tvarkai, šios lentelės prarado savo pirminę paskirtį,…

„Memellandbund“ – tai sutrumpintas „Deutsch-Litauischer Memellandbund“ (liet. „Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvių sąjunga“) draugijos pavadinimas. Organizacija įkurta 1919 m. Berlyne daugiausia išeivių iš Klaipėdos krašto, paaiškėjus, kad Klaipėdos kraštas bus atskirtas nuo Vokietijos. Sąjunga turėjo skyrius Karaliaučiuje ir Tilžėje, palaikė glaudžius ryšius su Klaipėdos krašto kultūros sąjunga (Kulturbundu). Veiklos tikslas buvo neleisti Vokietijos gyventojams užmiršti…

Mediniame rėme su balto šilko pamušalu įkonstruota dvispalve juostele apvyniota metalinė pasaga, ant kurios prikabinta 12 bronzinių ąžuolo lapų – tai galimai jauno sportininko rankomis padarytas sportinių pasiekimų vainikas. Ąžuolo lapų vainiko viduryje – medalis, kurio averse vaizduojami du bėgikai, pagamintas 1861 m. įkurtame ir iki šių dienų veikiančiame Štutgarto metalo dirbinių fabrike (Wilh. Mayer…

2012 m. spalio mėn. AdM archyvui Vokietijoje tuo metu gyvenusi Hilde Brandt (gim. Lönhardt / Loenhardt; kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms), kartu su šeimos biblijomis, giesmynais ir namų tekstile perdavė ir išlaikytas šeimai priklausiusias aprangos detales. Šie drabužiai – tipiškos XX a. pradžios…

Kedelis (kėdelis/kedelys) – tradicinis Mažosios Lietuvos moterų drabužis, viršutinis ar apatinis sijonas. AdM archyve saugomi 3 smulkiai plisuoti vilnoniai viršutiniai sijonai – namuose austi bei siūti apie 1920 m., priklausę Anike Loenhardt (gim Koegst, 1870.01.08–1952.03.10 Šaipiuose). Juos perdavė Vokietijoje gyvenanti Hildė Brandt (Hilde Brandt, gim. Lönhardt / Loenhardt (kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip…

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rytų Prūsija bei Klaipėdos kraštas jo padarinius pajuto vieni pirmųjų Vokietijos imperijoje. Todėl pradėtos kurti įvairios organizacijos, skirtos nukentėjusiems nuo karo gyventojams remti. Visoje Vokietijoje kūrėsi globos draugijos, kurios rėmė vieną ar kitą Rytų Prūsijos miestą ar apskritį. Klaipėdos globėju tapo Manheimas. 1915 m. lapkričio 17 d. Manheimo rotušėje…

2012 m. spalio mėn. AdM archyvui Vokietijoje tuo metu gyvenusi Hilde Brandt (gim. Lönhardt / Loenhardt; kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms) kartu su šeimos biblijomis, giesmynais ir namų tekstile perdavė ir šeimai priklausiusias ir išsaugotas aprangos detales. Šie drabužiai – tipiškos XX a….

Helene Rau – viena iš nedidelės moteriškų skrybėlių bei kitų madingų smulkmenų krautuvėlės (vok. Putzgechäft / Putzsalon) tuometėje Liepojos gatvėje savininkų. 1926 m. krautuvėlė veikė Liepojos g. 5, vėliau persikėlė į Liepojos g. 30. Be H. Rau krautuvėlės, Liepojos g. 30 pastate buvo įsikūrusios gėlių, vyriškų drabužių, aksesuarų parduotuvės, sidabro gaminių fabrikas „Lisifa“ bei „Spaudos fondo“…

Ryškios vaikiškos virbalais megztos kumštinės viengubos pirštinės, tamsiai rudos spalvos dugno ir geltono rašto, viršutinė pusė ir nykštys puošti augaliniais motyvais. Pirštinės greičiausiai megztos XX a. 5 deš., sudėvėjus – adytos. Jas 2014 m. archyvui perdavė Evaldas Rugulis (Ewald Rugullis) – 1927 m. birželio 3 d. Šventvakariuose (Schwentwokarren) gimęs buvęs krašto gyventojas. Pirštinės priklausė perdavėjo…

Medinė drabužių pakaba „B. Lewin…“XIX a. įkurta B. Lewino manufaktūros bei gatavų drabužių parduotuvė veikė Turgaus g. 3-4. Pastatas neišliko, sugriautas II pasaulinio karo metu. Medinė drabužių pakaba „Richard Rudat…“Richardo Rudato vardo manufaktūros bei gatavų drabužių parduotuvė veikė FriedrichWilhelm Str. 16 (dab. Tiltų g., pastatas neišliko). Po 1929 m. parduotuvės savininku tapo pirklys Ernstas Meyer,…

Ąžuolinio Klaipėdos miesto herbo reverse – užrašas: „Unserm Betriebsführer zur Erinnerung Memel 24.12.1942“. (liet. Mūsų įmonės vadovui atminimui Memel 24.12.1942) Fotogr. Antanas Lukšėnas

Iš bronzos pagamintas medalis teiktas nuo 1939 m. gegužės iki 1940 m. pabaigos, iš viso buvo įteikta daugiau kaip 31 tūkst. medalių. Medalio autorius – vokiečių menininkas Richardas Kleinas (Richard Klein). Fotogr. Antanas Lukšėnas

V. Gaigalaitis, gimęs kaimo ūkininkų šeimoje, mokėsi Klaipėdoje bei Tilžėje, studijavo Karaliaučiaus universitete. 1900 m. buvo įšventintas į kunigus, dirbo Ramučių, Priekulės bei Katyčių parapijose. Išėjęs į pensiją, dvasininko veiklos nenutraukė, 8-erius metus buvo Lietuvos evangelikų liuteronų sinodo senjoru, vizitavo parapijas, palaikė ryšius su užsienio šalių dvasininkais. V. Gaigalaitis daugiau nei 20 metų užsiėmė  aktyvia…

Iš kolekcinių etikečių rinkinio „Memel“, kurias „Turmac Tobacco Company“ fabrikas (Zevenaaras, Nyderlandai) XX a. pradžioje dėdavo į cigarečių pakelius. Fotogr. Antanas Lukšėnas

Delmonas – išskirtinė Klaipėdos krašto moters aprangos detalė, puošniai išsiuvinėta kišenė, juostele rišta prie juosmens. Tai – vienas iš dviejų AdM archyve saugomų delmonų. XIX a. pab. vilnos siūlais siuvinėtas delmonas priklausė 1871 m. gimusiai žvejo iš Karklės (Karkelbeck) žmonai Urtei Gaigals (Urte Gaigals, gim. Matzeit, 1871 m. Szodeiken-Jonell, dab. Seigiai/Zeigiai, Klaipėdos raj.). Jis siuvinėtas iki…

Delmonas – išskirtinė Klaipėdos krašto moters aprangos detalė, puošniai išsiuvinėta kišenė, juostele rišta prie juosmens. Tai – vienas iš dviejų AdM archyve saugomų delmonų. Jį 2012 m. spalio mėn. perdavė Vokietijoje gyvenanti Hilde Brandt (gim. Lönhardt / Loenhardt; kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms)….

Šios dvi automobilių plaketės priklausė Mėmelyje gimusios Karin Gogolka (mergaut. Gusovius, g. 1942) tėvo Herberto Gusovius (Herbert Gusovius) šeimai.Tokius atminimo ženklus gaudavo lenktynių ir ralių dalyviai. Šie ženklai galėjo būti tvirtinami prie automobilio (dažniausiai – prie radiatoriaus grotelių) ar motociklo. Plaketė su karalienės Luizės skulptūra. Skirta 1926 m. birželio 17 d. tuomečio Tilžės automobilių ir…

Pagaminta iš balto metalo filigrano technika, per šoną atveriama apyrankė vaikystėje priklausė Sofijai-Šarlotei Gusovius (Sophie-Charlotte Gusovius), spėjama pagaminimo data – apie 1910 m. Sofija Šarlotė Gusovius (Sophie-Charlotte Gusovius, mergaut. Siebert, g. 1901.11.25, Mėmelyje) – paskutiniojo „Memeler Dampfboot“ leidėjo sesuo, palaikiusi artimus ryšius su šeima, o pasitraukimo metu bei pokariu išsaugojusi nemažai įvairių iš Mėmelio atsivežtų…

Antspaude virš Klaipėdos herbo vaizduojamas Prūsijos erelis su skeptru ir valdžios obuoliu. Šiuo antspaudu pažymėtas 1826 m. rugsėjo 26 d. liudijimas (Bürgerbrief), suteikiantis miestiečio teisę laikrodininkui Francis Martineau. Prancūzijoje gimęs laikrodininkas F. Martineau, 1812 m. gyvenęs Insterburge (buvęs Įsrutis, dab. Černiachovskas Kaliningrado sr.), 1826 m. rugsėjo 26 d. tapo pilnateisiu Memelio miestiečiu. 1858 m. adresų…

Smiltynėje XX a. pradžioje Mėmelio pirklių netoli kelto prieplaukos pastatytas kurhauzas buvo moderniausias to meto viešbutis – jame buvo elektra, karštas vanduo bei telefonas, svečiai galėjo apsistoti daugiau nei 50-tyje kambarių, valgyti restorane ir lauko kavinėje. Kurhauzas turėjo savo prieplauką, vienu metu čia veikė lošimo namai, vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai bei šventės.

Dvi nedidelės suvenyrinės lėkštelės su Mėmelio rotušės ir Biržos tilto vaizdais buvo įsigytos Karlo Giotzo (Carl Goetz) porceliano dirbinių parduotuvėje. Ši specializuota porceliano ir stiklo gaminių parduotuvė – seniausia Mėmelyje, įkurta dar 1878 m. 1898–1921 m. parduotuvė buvo įsikūrusi Turgaus g. 39. 1926–1935 m. stiklo ir porceliano gaminių parduotuvė, kurios savininku tuo metu buvo M. Heidemanas…

Nedidelį, keliolikos centimetrų skersmens balto porceliano dubenėlį puošia Klaipėdos miesto herbas bei dekoratyvus augalinis motyvas – vijoklis su raudonomis uogomis. Šis rankomis pieštas dubenėlis pagamintas visame pasaulyje gerai žinomame, Vokietijoje nuo 1879 m. veikusiame Rosenthal porceliano fabrike.

Žvakių žirklės – žirklės su nedidele dėžute, skirtos nukirpti per ilgą ar sudegusį žvakės dagtį. Labiausiai naudojamos buvo iki XIX a. vidurio, kai žvakės buvo pagrindinis apšvietimo šaltinis. Dėl nekokybiškų ar pigių medžiagų žvakės degdavo netolygiai ar rūkdavo, o dagtį reikėdavo patrumpinti dažnai. Tam naudotos žvakių žirklės turėjo nedidelę dėžutę, kur švariai ir saugiai įkrisdavo…

Vaikiški siuvinėti marškiniai, kombinezonas, suknelė ir seilinukas priklausė Mėmelyje gimusiai Karin Gogolka (mergaut. Gusovius, g. 1942) bei jos broliui Pėteriui (g. 1937). Jų mama Sofija Šarlotė Gusovius (Sophie-Charlotte Gusovius, mergaut. Siebert, g. 1901.11.25, Mėmelyje) – paskutiniojo „Memeler Dampfboot“ leidėjo sesuo, palaikiusi artimus ryšius su šeima, o pasitraukimo metu bei pokariu išsaugojusi nemažai įvairių iš Mėmelio…

Nedidelis kopūsto lapo formos indelis, stovintis ant trijų apvalių kojelių pagamintas iš sidabruoto žalvario Viurtembergo metalo dirbinių fabrike (vok. Württembergische Metallwarenfabrik). Šis dar XIX a. viduryje įkurtas fabrikas vėliau tapo vienu didžiausių ir žinomiausių stalo sidabro, sidabruotų ir dekoratyvinių metalo gaminių gamintoju Europoje. Fabriko gaminiai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, naudoti ne tik ypatingoms progoms, bet…

Nedidelėje elegantiškoje pailgos formos metalinėje dėžutėje, išklotoje tamsiu aksomu telpa trys nedidelės medinės siūlų ritės bei puošnus sidabrinis antpirštis su rausvo stiklo galu. Siūlų ričių viduryje – saugi vieta keletui adatų. Vašelio laikiklis drožinėtas iš dramblio kaulo greičiausiai buvo pagamintas XIX a. pabaigoje. Tuo metu iš dramblio kaulo buvo populiaru gaminti įvairius siuvimo bei nėrimo…

Prabangi, iš abiejų pusių augaliniu motyvu karoliukais siuvinėta maža rankinė su ryškiu geltonu vidaus pamušalu. Geltono metalo rėmeliais, nedideliais apvaliais stiklais toliaregiui skirti akiniai ir rudas jų dėklas pagaminti XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Nedidelė metalinė pudrinė, kurios viršų puošia rankomis augaliniais motyvais siuvinėtas audinys. Šie daiktai priklausė dienraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjo našlei Helenei Zybert (Helene…

Maksas Sakovičius (Maximilian Johannes Sakowitz 1891–1960) – iš dabartinės Lenkijos teritorijoje esančio miesto Choinicės kilęs burių siuvyklos, įkurtos dar 1848 m., savininkas. Jis – vienas paskutiniųjų prieškario Klaipėdos burių meistrų, siuvęs, taisęs bei saugojęs savo sandėlyje bures jachtoms bei prieškariu itin populiarioms ledrogėms. 1931 m. tapęs registruotu amatininku, meistras buvo garsus ne tik Klaipėdos krašte,…

Banknotai su Klaipėdos simbolika pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet dar šio karo metu Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo, metalo trūkumo ir infliacijos buvo išleisti smulkių nominalų piniginiai ženklai, vadinami notgeldais (iš vokiečių kalbos išvertus reiškiantis „pinigas iš bėdos, iš reikalo“). Juos pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai, miesteliai ar kaimai. Klaipėdos kraštas tuo metu priklausė…

Nuo XIX a. vidurio, kai atsirado šiuolaikiniai pašto ženklai iki 1920 m. Klaipėdos krašte naudoti Prūsijos karalystės, vėliau visai Vokietijos imperijai skirti pašto ženklai. Nuo 1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, o jo valdymas laikinai pavestas Prancūzijai. Tačiau oficialioji kalba liko vokiečių, valdininkai daugeliu atvejų taip pat kalbėjo vokiškai…

Moteriška palaidinė – itin plonos, beveik permatomos medvilnės, trumpomis rankovėmis, su fabrikinių nėrinių intarpu iškirptėje ir  juosta liemens dalyje, horizontaliai peltakiuota bei siuvinėta kryželiu švelnių gelsvos ir rausvos spalvų siūlais, segama per visą ilgį nugaroje spaudėmis. Deja, išsaugota ne visa – trūksta kairės rankovės ir dalies žemiau juosmens. Moteriškos kelnaitės – plonos baltos medvilnės, puoštos…

Nedidelis kelioninis laikrodis juodame odiniame dėkle pagamintas XX a. antrame dešimtmetyje. Odinis dėklas pagamintas dar XIX a. viduryje įkurtame aukščiausios klasės kelioninių reikmenų (lagaminų, įvairių dėklų, krepšių) Moritzo Mädlerio fabrike Leipcige. Jame gaminti odiniai dėklai dažnai buvo komplektuojami su kitų gamintojų laikrodžių mechanizmais. Gana masyvus geltono metalo, su rytietiškais motyvais. Laikrodžio ciferblato viduryje – mečetė su kupolu…

Nedidelis su užspaudžiamomis spynelėmis užrakinamas lagaminėlis su medžiaginiu pamušalu, priklausęs Gusovius šeimos vaikams, buvo pasiimtas traukiantis iš Mėmelio 1944 m. Šį lagaminėlį panaudojo skulptoriai Leo ir Renatė Janišovskiai (Janischowski), kurdami 2002 m. Klaipėdoje, prie geležinkelio stoties AdM draugijos iniciatyva pastatytą skulptūrą „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Dviejų nedidelių kortų kaladžių auksuotais kampeliais rinkinys pilkoje dėžutėje skirtas pasjansui. Pasjansas – XIX a. išpopuliarėjęs kortų žaidimas, dažniausiai skirtas vienam žmogui. Jo tikslas – sutvarkyti visas kaladės kortas pagal tam tikras taisykles, o pats žaidimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir strateginio mąstymo. XIX a. antroje pusėje šio žaidimo uždavinius spausdino laikraščiai ir žurnalai,…

XIX a. viduryje Kaune įsteigta alaus darykla, nuo 1928 m. tapusi akcine bendrove „I. B. Volfas-Engelman“, tarpukariu buvusi didžiausia alaus darykla Lietuvoje, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, čia pradėjo prekybą, o nuo 1925 m. turėjo savo filialą, kai kur dar įvardijamą sandėliu tuomečiame Liepojos g. 28 name.

Pirkliui Fricui Zeleriui (Fritz Seller) priklausęs mineralinio vandens fabrikas tarpukariu veikė adresu Liepojos g. (Libauer str.) 44–45 pastate, jame pirklys ir gyveno. Po 1939 m. pasikeitė gatvės pavadinimas, pastatai buvo pernumeruoti, o pirklys tuo metu jau gyveno gretimoje Simono Dacho gatvėje. Iki šių dienų pastatas, kuriame veikė fabrikas, neišliko, jis buvo nugriautas apie 1974 m.,…

Burtelės, dar vadintos burtikėmis – vienas iš įdomesnių Mažosios Lietuvos spaudinių. Rinkinys, sudarytas iš 100 numeruotų kortelių, kiekvienoje iš jų – Biblijos ištrauka ir giesmės posmas. Burtelės buvo skaitomos kasdien, naudotos ir pietistų surinkimuose, kuriuose taip buvo ir platinamos. Dažnas jų naudojimas lėmė tai, kad išlikę labai mažai pilnų rinkinių. Pirmasis burtelių rinkinys išspausdintas 1845…

Populiari avalynės parduotuvė „Salamander“, priklausiusi žydui Samiuliui Jundleriui (Samuel Jundler), Mėmelyje veikė adresu Frydricho Vilhelmo g. 23 (vok. Friedrich-Wilhelm Str. 23). Šis pastatas, perstatytas XIX a. viduryje vietoje buvusių pirmųjų miesto svarstyklių, dėka pirmajame aukšte veikusios parduotuvės, buvo vadinamas „Salamander“ pastatu. 1938 m. dėl besikeičiančios padėties bei požiūrio į žydus, parduotuvės savininku tapo Ernstas Jankovskis…

Vienas įdomesnių bei unikalių eksponatų, saugomų AdM archyve. 2012 m. spalio mėn. archyvui ją perdavė Vokietijoje gyvenanti Hildė Brandt (Hilde Brandt, gim. Lönhardt / Loenhardt (kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms). Paskutinį kartą ši kūdikio krikšto kepurėlė naudota 1944 m. krikštijant Hildę Brandt iki…