Priekulės bažnyčios Šv. Komunijos taurė

Priekulės evangelikų liuteronų parapija, priklausiusi Mėmelio filijai (filija – bažnyčia neturinti parapijos), įkurta 1587 m., o pirmoji bažnyčia pastatyta 1628 m. Deja, karo su švedais metu ji buvo sugriauta. 1688 m. pradedamas statyti, o po devynerių metų, 1697 m. užbaigiamas naujasis bažnyčios pastatas. Septynerių metų karo metu, 1757 m. užėjus rusų kazokams, bažnyčia vėl nukentėjo, tačiau sugriauta šį kartą nebuvo. 1821 m. bažnyčioje įrengiami vargonai, kurie kainavo 3 tūkst. talerių. 1884 m. ilgą laiką neremontuota bažnyčia buvo uždaryta rekonstrukcijai. Jos metu, 1885 m. iš vakarinės bažnyčios pusės buvo pristatytas bokštas. Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjusi, bažnyčia galutinai nugriauta sovietmečiu.
Kunigas Karlas Vilhelmas Augustas Cipelis (Carl Wilhelm August Zippel) Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčioje išdirbo 59-erius metus. Jo penkiasdešimtmečio proga 1854 m. dailininkas iš Karaliaučiaus nutapė kunigo paveikslą. Šis paveikslas kunigui buvo padovanotas kartu su sidabrine Šv. Komunijai skirta taure. Po kunigo mirties paveikslas kabojo Priekulės bažnyčioje, jį mini ir rašytoja I. Simonaitytė. Šio kunigo sūnus Rudolfas Andrius Cipelis (Rudolf Andreas Zippel) dirbo kunigu Šv. Jokūbo bažnyčioje Mėmelyje ir redagavo pirmąjį lietuvių laikraštį „Lietuvininkų prietelis“.
Paskutinysis Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Martynas Vanagas (Martin Wannags), 1944 m. spalį besitraukdamas, pasiėmė ir apeiginę taurę, 1854 m. dovanotą kunigui K. V. A. Zipeliui. Ši sidabrinė taurė, kurios vidus auksuotas, graviruota. Vienoje jos pusėje – dedikacija jubiliatui ir įteikimo data, kitoje – tuometė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri dar be bokšto. Po karo taurė vienu metu priklausė Lienco (Lienz) miesto Austrijoje protestantų bendruomenei. Kaip teigia kraštotyrininkas G. Jankus, 1967 m. už 1 tūkst. markių ją nupirko AdM draugija ir perdavė eksponuoti Manheimo miesto muziejaus Mėmelio rinkiniui.
Viktorija Karalienė (straipsnis publikuotas: Durys, 2017, Nr.5)
Nuotraukos autorius autorius – Eugenijus  Macius.