Antspaude virš Klaipėdos herbo vaizduojamas Prūsijos erelis su skeptru ir valdžios obuoliu.
Šiuo antspaudu pažymėtas 1826 m. rugsėjo 26 d. liudijimas (Bürgerbrief), suteikiantis miestiečio teisę laikrodininkui Francis Martineau.
Prancūzijoje gimęs laikrodininkas F. Martineau, 1812 m. gyvenęs Insterburge (buvęs Įsrutis, dab. Černiachovskas Kaliningrado sr.), 1826 m. rugsėjo 26 d. tapo pilnateisiu Memelio miestiečiu. 1858 m. adresų knygoje nurodyta, kad F. Martineau, vienas iš 7 Memelyje tuo metu buvusių laikrodininkų, gyveno iki šių dienų neišlikusiame name Palangos g. 45.
1852 m. laikraštyje „Memeler Wochenblatt“ F. Martineau skelbė, kad parduotuvėje galima įsigyti kišeninių laikrodžių, laikrodžių su grandinėle, stalinių iš bronzos, porceliano, alebastro ar poliruotos medienos pagamintų Paryžiaus bei Vienos laikrodžių, Švarcvaldo laikrodžių (medinis laikrodis su gegute), aukso, bronzos ar plieninių prancūziškų grandinėlių laikrodžiams mažiausiomis kainomis.
1858 m. vasarą F. Martineau persikėlė į staliaus A. Liedtke namą Puodžių g. 14, prieš Katalikų bažnyčią. Dėl to dar dirbdamas senojoje vietoje, organizavo laikrodžių išpardavimus, taip pat laikraštyje „Memeler Dampfboot“ skelbėsi po persikėlimo, žadėdamas laikrodžių taisymo darbus atlikti kaip įmanoma geriau ir pigiau.
1866 m. adresų knygoje jau nurodoma tik laikrodininko našlė, gyvenusi Kepėjų gatvėje.

