Krikšto kepuraitė
Vienas įdomesnių bei unikalių eksponatų, saugomų AdM archyve. 2012 m. spalio mėn. archyvui ją perdavė Vokietijoje gyvenanti Hildė Brandt (Hilde Brandt, gim. Lönhardt / Loenhardt (kai kuriuose šaltiniuose šeimos pavardė rašoma kaip Lenarts), gimusi 1944 m. gegužės 12 d. Šaipiuose (vok. Scheipen-Thoms). Paskutinį kartą ši kūdikio krikšto kepurėlė naudota 1944 m. krikštijant Hildę Brandt iki šių dienų neišlikusioje Karklės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Klaipėdos krašte kūdikiai krikštyti dažniausiai vos sulaukę poros savaičių. Kepuraitė atspindi tuometį savitą Klaipėdos krašto aprangos stilių – juodo aksomo, rankomis siuvinėta žaliais ir violetiniais siūlais, apsiūta pirktine gėlėta juostele ir baltais nėriniais, su pamušalu.
Tokią kepuraitę savo romane „Be tėvo“ aprašo I. Simonaitytė: „Visai viršuj guli mažyčiai marškinyčiai, viena tokia pat mažytė kepuraitė, ji juodo aksomo, baltais plačiais pinikais apstatyta, raudonais, žaliais ir žydriais šilkais išsiuvinėta. Lėnutė nieko neatmena, bet jai lyg kas sakyte sako, kad tai Jonuko krikšto marškinukai ir kepuraitė.“ (I. Simonaitytė. Be tėvo. Kaunas, 1941, p. 69–70). Minėtame romane veiksmas vyksta maždaug XIX ir XX a. sandūroje, taigi, galbūt AdM archyve saugoma kepurėlė buvo naudojama ir anksčiau nei 1944 m.
Fotonuotraukos autorius – Antanas Lukšėnas.