2017 m. minimas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31-oji, kai vienuolis M. Lutheris paskelbė 95 tezes. Neabejotina reformacijos įtaka ir Lietuvai – pirmosios knygos lietuvių kalba „Katekizmo“ autorius M. Mažvydas buvo evangelikų liuteronų kunigas. Šio jubiliejaus proga vasario‒kovo mėnesiais bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Senieji Prūsijos žemėlapiai“. Besidomintieji kartografija ir Prūsijos istorija pirmą kartą galėjo susipažinti su XVI-XX a. kartografijos darbais.

Šie žemėlapiai iš AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo ir VšĮ Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kartografijos rinkinių tapo seniausiais bibliotekos istorijoje kada nors eksponuotais dokumentais. Parodos tikslas buvo parodyti Prūsijos vaizdavimą įvairių laikotarpių kartografijos kūriniuose.

Parodoje buvo eksponuojami originalūs žemėlapiai ir planai. Dalis žemėlapių skirti Lenkijos karalystei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštystei bei jos kaimynėms, tarp kurių Prūsijos kunigaikštystė vėliau tapusi karalyste. Įvairaus mastelio ir detalumo garsiausių kartografų parengti žemėlapiai ir planai, senieji – spalvinti ranka, įvairiomis kalbomis – ne tik vokiečių ir lotynų, tačiau ir anglų, prancūzų.

Seniausi parodoje eksponuojami kartografijos kūriniai – prvssiae regionis sarmattiae ir PRVSSIAE DESCRIPTIO. Tai žemėlapiai iš pirmojo pasaulyje modernaus atlaso „Theatrum Orbis Terrarum“, parengto žymaus viduramžių kartografo Abraham Ortelius. Šis atlasas leistas 1570-1630 m. įvairiomis kalbomis. Parodoje buvo eksponuojami žemėlapiai iš lotyniškųjų atlaso leidimų.

Įspūdingi senųjų žemėlapių kartušai, kuriuose vaizduojami valstybių valdovai – Jonas III-asis Sobieskis (1629-1696) ar Frydrichas I-asis (1657-1713). Ne mažesnį įspūdį paliko 1820 m. datuojamas ant popieriaus akvarele pieštas 1757 m. Klaipėdos pilies apsiausties planas iš draugijos „Nidden“ kolekcijos.

Parodoje eksponuoti du tuo pačiu metu spausdinti, tačiau skirtingai spalvinti žemėlapiai. Jie puikiai atspindėjo iki XX a. gyvavusią tradiciją, kuomet kartografiniai leidiniai būdavo spausdinami nespalvotai. Kiekvieno egzemplioriaus savininkas žemėlapius galėjo spalvinti pagal savo norą. Dalis spalvindavo visą žemėlapį, kiti – tik svarbiausius dalykus, tačiau daugumoje žemėlapių vyravo keturios pagrindinės spalvos ir jų atspalviai: žalia, rausva, oranžinė ir geltona.

Tarp parodos eksponatų savo dydžiu išsiskyrė AdM archyve saugomas K. Hennenbergerio 1863 m. Prūsijos žemėlapio leidimas (pirmą kartą žemėlapis išleistas 1576 m.), klijuotas ant drobės ir sudarytas iš 9 dalių – jo dydis 92,5 x 104 cm. Kitas ant drobės klijuotas žemėlapis – taip pat AdM archyvo – 1854 m. išleistas F. Handtke Rytų Prūsiją vaizduojantis kūrinys, kuris itin smulkus.

Parodos atidarymo metu Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja J. Bardauskienė pristatė parodą, AdM draugiją, bei archyvą. „Nidden“ draugijos pirmininkas Aleksandras Popovas kalbėjo apie dalykus, nulėmusius sprendimą kolekcionuoti kartografijos darbus, žemėlapių rinkinio formavimą ir plėtimą, žemėlapių paieškas. Taip pat atidarymo metu profesorius V. Safronovas skaitė paskaitą „Klaipėdos istorinės kartografijos rinkimas Klaipėdos universitete“.

Categories: Parodos

0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *